- atliūlinti
- 1 atliū̃linti intr. iš lėto ateiti: Kai valgyt, tai ir ana atliūlina Trgn. \ liūlinti; atliūlinti; įliūlinti; išsiliūlinti; nuliūlinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
atliūlinti
Look at other dictionaries:
išsiliūlinti — 1 išsiliū̃linti 1. pamažu išeiti; išlįsti: Iš po pečiaus išsiliūlino ir razvertė pieną Arm. 2. J žr. 1 įliūlinti 2 (refl.). liūlinti; atliūlinti; įliūlinti; išsiliūlinti; nuliūlinti … Dictionary of the Lithuanian Language
liūlinti — 1 liū̃linti, ina, ino intr. 1. palengva, svyruojant eiti: Kur liūlini lyg koks seniokas? Kp. Niekad jis nepaskubins, nepabėgės – liūlina sau vienodai, ir gana Paį. Jau namo liū̃lina Kaziukas Sdk. | refl.: Ko liūlinies kap vėžys – nėr čėso! Arm. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
nuliūlinti — 1 nuliū̃linti 1. intr. pamažu nueiti: Jokūbas girion nuliūlino Ad. Kiaulė nuliūlino į kaimyno daržą Kp. 2. tr. gerai nušerti: Lašininės kiaulės tura būti nuliūlintos kaip grundalai Prk. liūlinti; atliūlinti; įliūlinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
įliūlinti — 1 įliū̃linti 1. intr. pamažu įeiti: Inliūlino gi kaip debesis! Von iš gryčios, šunpalaiki! Km. 2. refl. įsmilti: Žentas įsiliū̃lina gerti, t. y. įsmilgsta (įsmilsta, įsmyla) gerti arielką J. liūlinti; atliūlinti; įliūlinti; išsiliūlinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
